Visada šviečianti saulė, žydra jūra ir minkšti smėlio paplūdimiai – tai tik maža dalis to, ką gali pasiūlyti Šiaurės Kipras. Šis regionas turtingas ne tik gamta, bet ir istorija. Todėl gyvenimas Šiaurės Kipre – tai nesibaigianti kelionė ir įspūdžiai.
Jūra ar kalnai? O gal viskas kartu?!
Amžina atostogautojų problema – traukti prie jūros ar mėgautis kalnų grožiu? Jei mėgstate keliauti su šeima ar draugais, turbūt ne kartą sprendėte šią dilemą. Vienus traukia poilsis paplūdimyje, saulėkaitoje, ramiai skaitant knygą ir vaišinantis kokteiliais. Kiti trokšta pramankštinti kojas kalnų keliukuose, apžvelgti kraštą iš aukštai ir išlieti šiek tiek prakaito. Šiaurės Kipras nudžiugins ir vienus, ir kitus, nes čia – ranka pasiekiami išskirtinio grožio paplūdimiai driekiasi netoli nuotykiais viliojančių kalnų.
Beveik visi Šiaurės Kipro paplūdimiai yra pažymėti mėlynąja vėliava, kuri suteikiama gražiausioms ir švariausioms mūsų planetos pakrantėms. Vaizdingose įlankose ir tarp uolėtų iškyšulių čia rasite daug šviesaus smėlio paplūdimių, kuriuose patogu ir saugu maudytis. Pakrantėse nėra jūros ežių ir kitų pavojingų gyvūnų, todėl maudynės itin saugios šeimoms su mažais vaikais.
Šiaurės Kipro turizmas nėra toks išvystytas, kaip likusios salos dalies, todėl paplūdimiai nenugulti turistų, lengva rasti laukinių, žmogaus rankų nepaliestų vietų. Čia prieglobstį randa reti gyvūnai ir augalai. Kirenijos apskrityje Algadi paplūdimyje ir kitose Šiaurės Kipro pakrantėse sutiksite vėžlių, o prie Karpazo pusiasalio turėsite galimybę išvysti ten besilankančius ruonius ir delfinus. Nenustebkite išvydę ir laukinių asiliukų – čia jie dažni pakrančių lankytojai.
O dabar nusibraukime smėlį nuo pėdų ir apsiavę žygio batus kilkime į kalnus. Šiaurės Kipre driekiasi klintinis Kirenijos kalnagūbris, kurio didžiausias aukštis – Kiparisovuno kalnas (1024 m). Pietinėje regiono pusėje – Trodoso kalnai, kurių snieguotos viršūnės žiemą sutraukia slidinėjimo mėgėjus. Gamtos mylėtojai atgaivą ras Kipro nacionaliniame parke, Karpo pusiasalyje. Saloje auga daugiausiai pušys, kedrai ir kiparisai. Spygliuočiai skleidžia sveikatai naudingą eterinį aliejų, kuris maloniai glosto nosį. Akį traukia įvairiaspalvės gėlės, tarp kurių – reta, šiam regionui būdinga orchidėjų rūšis. Jei pasiseks, kildami aukštyn sutiksite ir kiprietišką mufloną, kuris atrodo kaip laukinė avis su didžiuliais ragais.
Praeities civilizacijų pėdsakais ir… kačių takais
Pasimėgavus puikiais Šiaurės Kipro paplūdimiais ir gamtos lobiais, laikas atsigręžti į kultūrinį krašto paveldą. Žmonės Kipre gyveno jau prieš 10 tūkst. metų, o žlugusių civilizacijų liekanos iki šiol traukia istorijos mėgėjus ir kursto jų vaizduotę. Šiaurės Kipre gausu Bizantijos ir antikos kultūrų liekanų, senų didingų pilių ir mažyčių, kalnuose pasislėpusių cerkvių, ištapytų spalvingomis freskomis.
Tačiau šį kartą nekalbėsime apie istorinius paminklus ir bažnyčias. Šiaurės Kipro kultūra turi ir visiškai netikėto kultūrinio šarmo, tampančiu dar vienu unikaliu privalumu šiai puikiai salai, jau kurį laiką viliojančiai investuotojus iš viso pasaulio!
Vienas Kipro kultūrinių fenomenų – meilė katėms. Miestuose gausu laukinių murklių, nes kates kipriečiai myli ir dosniai šeria. Jos Kipro istorijoje užima svarbią vietą kaip krašto gelbėtojos. Istoriniai šaltiniai byloja, kad trečiame mūsų eros šimtmetyje Kiprą užplūdo gyvatės, kurios kėlė didelį siaubą vietiniams gyventojams. Krašto valdovo Didžiojo Konstantino motina Elena prisakė atplukdyti iš Egipto 1000 kačių, kad šios išgaudytų gyvates. Katės savo darbą atliko, todėl iki šiol yra didžiai gerbiamos Kipro gyventojos. Jos mažina ne tik gyvačių, bet ir naminių graužikų populiaciją. Tiesa, Kipre rastas seniausias istorijoje katės kapas – įrodymas, jog prieš 9500 metų žmonės jau augino šiuos gyvūnus.
Kita Kipro kultūrinė įdomybė – vadinamasis meze. Tai – unikalus kipriotų valgymo būdas, kai ant stalo be sustojimo kraunami įvairūs užkandžiai ir patiekalai. Kažkas panašaus į mūsų Kūčias, tik kipriotai taip puotauja kada panorėję. Paprastai meze sudaro įvairūs delikatesai, tarp kurių veikiausiai bus alyvuogių, šviežios duonos, įvairiausių padažų ir salotų, keptų jūros gėrybių ar ant grilio čirškintos mėsos. Porcijos – tokio dydžio, kad nenuostabu, jog kąsnelis lieka ir laukinėms katėms. Kiekvienas restoranas ar namų šeimininkai turi savo meze, kuriuo didžiuojasi.
Jei jūsų vaizduotė jau apsvaigo nuo Šiaurės Kipro vaizdų, skonių ir kvapų, gal metas aplankyti šį sparčiai augantį regioną patiems?
